Žaidžiant tinklinį, per valandą sudeginama iki 420 kcal

Tinklinio pagrindai

Tiems, kurie domisi sportu tikriausiai ne paslaptis, kad tinklinis yra olimpinė komandinė sporto šaka, kurioje žaidžia dvi komandos sudarytos iš šešių žaidėjų. Abejas komandas skiria tinklas, o žaidėjų tikslas – permušti kamuolį per tinklą į priešininkų teritoriją ir uždirbti taškus pagal tam tikras taisykles.

Tinklinio istorija

Tinklinis buvo sugalvotas nei per anksti, nei per vėlai; gimė jis pačiu laiku – 1895, Masačiusetse, kūno kultūros mokytojo galvoje. Kaip ir kiekvienam naujagimiui jam reikėjo vardo. Pirminis vardo variantas buvo „Mintonette“, kuris laikui bėgant evoliucionavo į tinklinį (angl. volley ball, naudotas dviem atskirais žodžiais). Taisyklės buvo taip pat primityvios, tinkliniui reikėjo laiko augti ir bręsti.

Tobulėjimui ribų nėra, taip ir taisyklėms tinklinyje. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, jis nenustoja tobulėti ir taisyklės nuolatos minimaliai kinta. Pirminė tinklinio idėja buvo sportas vyresnio amžiaus žmonėms. Kodėl? Nes žaidimas buvo laikomas švelnesniu už krepšinį ir reikalaujantis mažiau fizinių jėgų bei ištvermės. Su laiku keitėsi ne tik taisyklės, bet ir žaidėjai. Tinklinis išpopuliarėjo visose amžiaus grupėse bei tapo žinomas visame pasaulyje.

Sunku įsivaizduoti, kaip gimė šis kūrinys, kurį sudaro teniso, rankinio bei labai maža dalis krepšinio elementų. Dar sunkiau įsivaizduoti, kaip tinklinis galėjo būti apibūdinamas kaip mažesnio fizinio aktyvumo reikalaujantis sportas. Laikas žvilgtelėti į tai, kas gali nustebint net užkietėjusį tinklinio žaidėją.

Tinklinio metu dirbančios raumenų grupės:

Atidžiai įsižiūrėję į šią schemą, nustebs ne vienas ir nuoširdžiai tikiu, kad bent keli sportininkai susigundys linksmai bei naudingai, paleidžiant į darbą tikrai nemažai raumenukų, praleisti laiką sporto salėje su puikia draugų kompanija.

Tinklinio taisyklės

Vienu metu skirtingose aikštelės pusėse žaidžia dvi komandos, kurias skiria tinklas. Kiekvienoje aikštelės pusėje vienu metu yra po šešis žaidėjus. Kiekvienos komandos tikslas, permušti kamuolį per tinklą ir pelnyti tašką.

Tinklinio taisyklių yra daug, bet pagrindinės ir svarbiausios yra vos kelios:

  • Taškai yra pelnomi, kai kamuolys perskrenda per tinklą ir paliečia priešininkų komandos aikštelės grindis arba priešininkas padaro klaidą. Taip taip taip, kamuolys būtinai turi bent persiridenti per tinklą.
  • Setas žaidžiamas iki dvidešimt penkių taškų. Komanda, pirmoji pasiekusi dvidešimt penkių taškų sumą, laimi, tačiau reikia dviejų taškų skirtumo, o tai reiškia, kad laimi ištvermė, nes teoriškai galima žaist labai ilgai, kad ir iki 48:50. Net ir geriausią formą turinčią komandą ilgas ir apylygis žaidimas nuvarys nuo kojų.
  • Komanda laimėjusi tris setus, laimi varžybas.
  • Jei setų santykis yra 2:2, žaidžiamas penktas, lemiamas setas iki penkiolikos taškų. Šiuo atveju taip pat galioja dviejų taškų skirtumo taisyklė. Kažkada senais laikais gerbiama trenerė sakydavo: „Kas laimi ketvirtą setą, tas laimės ir penktą“. Gal ir yra tiesos, bet ne visada ji pasiteisina.
  • Viena komanda gali liesti kamuolį tris kartus, bet vienas žmogus gali liesti kamuolį tik kartą. Dviejų kartų iš eilės – ne, tai reiškia, kad net jei kamuolys pataikys į veidą, antrą kartą liesti kamuolį privalo kitas komandos narys.
  • Žaidžiama rankomis, bet kokios taisyklės be išimčių? Šitoj vietoj į tinklinį įsilieja ir kitų sporto šakų elementas – kamuolį galima liesti bet kuria kūno vieta. Priešininkam ar komandos nariam gali būti juokinga, bet tam, kuris atmuš kamuolį veidu, tikrai juoko nekels. O taip tikrai kartais būna.

Vertikalus šuolis ir padavimas

Svarbus tinklinio elementas yra vertikalus šuolis. Jį žaidėjai naudoja labai dažnai: smūgio, kėlimo arba padavimo metu (kai kurie gal ir priėmimo metu mėgsta pašokinėti, bet per savo tinklinio žaidimo metus, to dar nemačiau).

Padavimas (dar vadinamas servu). Veiksmas atliekamas nuo galinės aikštelės linijos, jos neperžengiant. Kamuolys išmetamas šiek tiek priešais save ir į jį mušama įtemptu delnu, tiesia ranka.

Padavimas iš stovimos padėties

Galimas ir kitas padavimo variantas: naudojant jau minėtąjį, vertikalų šuolį. Išsimetus aukštai kamuolį (svarbiausia nemest taip aukštai, kad pasiektų lubas), atliekamas šuolio veiksmas ir kamuolys pasiekiamas aukštai ore. Kadangi kamuolys pasiekiamas aukščiau nei įprasto padavimo metu, priešininko aikštės pusėje jis labiau sminga (žinoma, jei yra permušamas per tinklą, juk net aukščiausio lygio sportininkai yra žmonės ir daro klaidas). Svarbi taisyklė:  servo metu išsimesto kamuolio pasigauti negalima.

Profesionalai irgi klysta.

Autorius Gabrielė Užlytė

Gabrielė – vaikystėje pradėjusi nuo nesėkmingos dainininkės ir gitaristės karjeros apsistojo ties tinkliniu. Jau 14-ti metai neįsivaizduoja gyvenimo be tinklinio kamuolio ir to nesuvaldomo gero jausmo būnant aikštelėj. Geriausia dalis jai šiame sporte ne tada, kai kabinamas medalis ant kaklo , o jausmas po varžybų kai supranta, kad padarė viską, net jei ir nelaimėjo.

1 Komentaras “Tinklinio pagrindai

  1. Dėkoju už pateiktą informaciją tikrai pravers. Dar neteko niekada žaisti tinklinio, tad tik atšilus orams bus pats metas išbandyti su jau dabar renkamomis žiniomis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

twelve − 3 =

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas