legs-762565_1920
Daug sėdint, jūsų jėga sumažės per porą savaičių, tačiau išlikdami aktyvūs, jėgas ir progresą galite išsaugoti iki 3 savaičių

Fizinės formos praradimas, nustojus sportuoti

Pastovumas – būtina sąlyga, norint turėti ir išlaikyti gerą fizinę formą, tačiau pasitaiko priverstinų aplinkybių, kai labai sunku arba nėra galimybių sportuoti. Tiesa, jog sąmoningos pertraukos kartais gali išeiti į naudą – padidėja galimybė kūnui vėl sukelti reikiamą stresą, tačiau kartais tokios pertraukos užsitęsia. Todėl naudinga žinoti koks ryšys yra tarp fizinio aktyvumo mažinimo ir fizinės formos praradimo?

Jėgos praradimas

Pirmų kelių savaičių nesitreniravimo įtaka raumenų ištvermei bei jėgai yra nedidelė, taučiau po keturių savaičių raumenų skaidulos pradeda trauktis. Įprastai po aštuonių ar dešimties savačių fizinių rodiklių kritimas tampa tikrai akivaizdus.

Aerobinio pajėgumo praradimas

Kardio rodikliai krenta greičiau nei jėgos. Po 10-14 dienų atsiribojimo nuo treniruočių, įprastai pradeda kristi aerobiniai rodikliai. Apytiksliai keturios savaitės atsiribojimo nuo kardio treniruočių sumažina individo gebėjimą įsisavinti deguonį ir jį panaudoti treniruočių metu (VO2 max) apie 20 procentų. Tai susiję su tuo, jog sumažėja kraujotakos sistemos stimuliacija, poreikis aprūpinti deguonimi aktyviai dirbančius raumenis.

Treniruočių patirtis ir potencialo atstatymas

Didelę įtaką fizinių duomenų praradimui ir atstatymui turi tai, kiek laiko prieš tai sportavote ir kokia buvo jūsų sportavimo patirtis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko nesportuojate dabar. Dėl vadinamo „raumenų atminties“ efekto, raumenų skaidulos atsiradusios dėl ilgalaikių, intensyvių treniruočių ne pradingsta, o tik susitraukia, todėl patyrusiam sportininkui fiziologiškai lengviau atstatyti prarastą raumenų masę, nei tam kuris išvis nesportavo. Tas pats galioja ir kitoms fizinėms savybėms, ne tik raumenų masei – purkinjė ląstelėse, esančiose smegenėlėse (smegenų dalis, atsakinga už judesių koordinaciją), saugoma informacija apie tam tikrus raumenų judesius, sugebėjimus, judesių kombinacijas. Taigi, akivaizdu jog atstatyti prarastą fizinę formą turėtų būti lengviau nei ją įgyti.

 

Patarimai kaip greitai neprarasti fizinės formos

  • Mityba. Labai dažna pertraukų nuo fizinio aktyvumo priežastis yra traumos. Be jokios abejonės, traumos greičiau gija, kai organizmas yra aprūpinamas reikiamomis medžiagomis. Be to, tinkama mityba padeda ilgiau išlaikyti tinkamą metabolizmą, fiziologinį pranašumą, sveikatingumo jausmą.
  • Lengvas kardio. Net ir tuo atveju, jei neturite galimybių pilnavertiškai sportuoti, tikėtina, kad yra visos reikiamos sąlygos bent lengvam kardio, kadangi tai gali būti tiesiog greitas ėjimas.  Tai palaiko kraujotakos sistemos stimuliaciją, padeda išlaikyti sveiką širdį. Svarbu tai, kad lengvas kardio gali suteikti pasitenkinimo jausmą, kadangi net ir minimalus aerobinis efektyvumas padidina laimės hormonų – endorfinų lygį organizme.
  • Joga. Tai yra universalus fizinio aktyvmo būdas, kuris gali padėti išlaikyti raumenų tonusą, ištvermę, net ir esant įvairioms traumoms ar tada, kai sunku atrasti tinkamas sąlygas sportuoti. Joga ne tik palaiko fizinę stiprybę, bet ir padeda sureguliuoti bioenergetinius procesus – mažina streso pojūtį, depresiją.
  • Tinkamų nuostatų išlaikymas. Jeigu taip atsitiko, jog nuo sporto atsiribojote tiesiogiai – fiziškai, tai nereiškia,kad turite atsiriboti ir psichologiškai, todėl patartina išlaikyti sveikai gyvenančio žmogaus mąstymą ir toliau stengtis laikytis tinkamo poilsio režimo, vengti žalingų įpročių, neužmišrti dvasinio tobulėjimo.

 

Taigi, yra daugybė faktorių, lemiančių formos praradimo spartą, įtakos gali turėti netgi jūsų amžius: 20-30 metų asmuo ilgiau išlaikys gerą fizinę formą nesitreniravęs nei 60-metis. Kitavertus, labai daug įtakos formos praradimui turi gyvenimo būdas, nustojus sportuoti nereikėtų keisti savo gyvenimo kardinaliai – atsisakyti sportininko auros, linkti prie žalingų įpročių. Kartais padaryti trumpą pertrauką naudinga, bet jei ji užsitęsia, rezultatų pablogėjimas bus akivaizdus.

 

 

Autorius Ronaldas Račkauskas

Ronaldas yra visapusiškas sportininkas - įvarių sporto rungčių (lengvoji atletika,powerlifting,virvės traukimas, fizinės būklės patikrinimo varžybos) dalyvis ir prizininkas. Turi sukaupęs daug patirties, sportuojant su savo kūno svoriu, namų sąlygomis. Sieja fizinę veiklą su psichologine sveikata, gilinasi į mentalinius aspektus sporte.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas