būtent nervinė sistema reikalauja didžiausio poilsio

Atsistatymas po treniruotės

Vis dažniau galime išgirsti ir susidurti su lozungu (šūkiu), kad tai, ką veikiame ne treniruotės metu, turi daugiau įtakos mūsų sveikatai ir fizinei formai nei tai, ką veikiame intensyvios treniruotės metu. Tai yra tiesa, kadangi bazinė kūno stiprinimo ir raumenų auginimo teorija teigia, kad treniruotės yra stresas mūsų organizmui, po kurio vyksta atsistatymas poilsio metu. Svarbu tai, kad streso padarinių gydymas atstato mūsų organizmo galimybes į aukštesnį lygį nei tas, kuris buvo prieš treniruotę. Taigi koks turėtų būti poilsis po treniruotės? Ir ką reikėtų žinoti apie atsistatymą po sportinės veiklos?

Energija

Akivaizdu, jog treniruotė reikalauja daug energetinių resursų. Laimei, energija organizme atstatoma pakankamai greitai ir netgi po alinančios treniruotės jau kitą dieną galite jaustis vėl kupinas jėgų. Tačiau tik tuo atveju jei tinkamai maitinatės ir miegate.

Hormonai

Treniruotės sukelia laikiną hormonų disbalansą. Sportinės veiklos metu į kraują išskiriamas irisinas,  kuris skatina deginti riebalų atsargas energijai gauti. Kitas svarbus hormonas, kurio lygis organizme laikinai pakinta kai treniruojamės – testosteronas. Jis naudojamas siekiant visiškai neprarasti raumenų jėgos po stresą keliančios treniruotės bei baltymų sintezei.  Kitas hormonas, kurio rodikliai organizme kinta – peptidas YY.  Jei po treniruotės neturite apetito, tai šis hormonas prie to prisideda. Hormonų balanso gįžimas į normalų lygį užtrunka šiek tiek ilgiau nei viena diena.

Raumenys

Raumenų skaidulų atstatymas po treniruotės priklauso nuo jos sunkumo ir intensyvumo. Jei fizinis krūvis nedidelis, tai didelė tikimybė, kad jau rytoj vėl galite daryti pratimus, kurie veikia tas pačias raumenų grupes, tačiau, jei treniruotė buvo išties sunki ir intensyvi, ekspertai teigia, kad treniruoti raumenys atsistato po  5-7 dienų.

Nervinė sistema

Treniruotės metu padidėja poreikis siųsti stipresnius nervinius impulsus į raumenis, kad jie sugebėtų susitraukinėti, esant sunkesnėms sąlygoms, kadangi treniruotės metu paprastai sukuriamas nemažas pasipriešinimas ir yra apsunkinamas raumenų darbas. Svarbu tai, jog būtent nervinė sistema reikalauja didžiausio poilsio. Mūsų protas ir smegenys dažnai neturi tokios tolerancijos įtampai, kokios mes norėtume. Įtampa bei intensyvumas ir yra tie treniruotės požymiai, kurie gali išvarginti mūsų nervų sistemą.

Apibendrinimas: treniruotėje patiriamas stresas labiausiai veikia mūsų jautrią nervinę sistemą, kuriai atstatyti būtinas tinkamas poilsis. Atsistatymo trukmė priklauso nuo individualių faktorių: treniruotės intensyvumo, raumenų galimybių, nervinės sistemos. Taigi, labai svarbu išmokti įsiklausyti į savo organizmą ir pajusti, kokios atsistatymo trukmės mums reikia. Miegas, mityba yra baziniai dalykai, kurie pagreitina atsistatymo procesus.

 

Autorius Ronaldas Račkauskas

Ronaldas yra visapusiškas sportininkas – įvarių sporto rungčių (lengvoji atletika,powerlifting,virvės traukimas, fizinės būklės patikrinimo varžybos) dalyvis ir prizininkas. Turi sukaupęs daug patirties, sportuojant su savo kūno svoriu, namų sąlygomis. Sieja fizinę veiklą su psichologine sveikata, gilinasi į mentalinius aspektus sporte.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

one × one =

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas