Apšilimas

Lengvas

Deividas Smailys (Project Mayhem) šiame video  paaiškina, kodėl verta daryti apšilimą ir parodo kaip tai reikėtų atlikti.

Paprastai apšilimas susideda iš palaipsniui sunkėjančios fizinės veiklos (pulso kėlimas), sąnarių paslankumo pratimų, tampymosi, po kurių seka aktyvi veikla. Apšilimas paruošia kūną, apšildo raumenis, paskatina kraujotaką, pakelia širdies ritmą, o tai leidžia kūnui efektyviai reaguoti į nervinius signalus.

Pavyzdžiui, prieš bėgiojant ar užsiimant intensyviu sportu, ne retas sportininkas lėtai bėga, kad palaipsniui apšiltų savo raumenis ir pakeltų širdies ritmą. Užsiimant specifine veikla svarbu, kad apšilimas taikytų į tuos raumenis, kurie labiausiai naudojami veiklos metu.  Tempimo pratimų ir apšilimo sujungimas kartu ir to nauda bei rizikos yra ginčytini. Yra manoma, kad apšilimas paruošia atletą tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Iš 32 aukštos kokybės statistikos analizių bei tyrimų, net 80% teigė, kad apšilimas padeda pagerinti rezultatus.

Apšilimo programos taip pat gali pagerinti kelių raumenų stiprumą, kuris sumažina traumų tikimybę.

Tiesioginiai fiziniai veiksniai vykstantis apšilimo metu:

  • Adrenalino išsiskyrimas
  • Padidėjęs širdies ritmas
  • Leidžia deguoniui kraujyje keliauti greičiau ir didesniu kiekiu
  • Pagerina sąnarių skysčio gaminimą. Jis randamas tarp sąnariu, padeda sumažinti trintį
  • Pagerėjęs sąnarių efektyvumas
  • Kapiliarų išsiplėtimas
  • Pakeliama raumenų temperatūra
  • Sumažėjęs kraujo klampumas  raumenyse
  • Geresnis raumenų skaidulų paslankumas ir tamprumas
  • Padidėjusi susitraukimų jėga ir greitis
  • Palengvėjusi enzimų veikla
  • Pagerėja deguonies atskyrimas nuo hemoglobino
  • Padidėjęs raumenų metabolizmas
  • Energija gaunama skaidant glikogeną
  • Pagerina nervinių impulsų apdorojimo greitį
  • Sumažėja pieno rūgšties kiekis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

12 − 8 =