dauguma žmonių į padidėjusią nervinę įtampą reaguoja valgydami itin kaloringą maistą

7 klaidos, lemiančios antsvorį

Didelis antsvoris lemia nutukimą. Taip vadinamas liguistas kūno masės padidėjimas dėl per didelio riebalų susikaupimo organizmo audiniuose. Žmogus nutunka, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų nei jų panaudojama energijai. Tuomet maisto medžiagų perteklius neišeikvojamas ir virsta riebalais.

Neretai žmonės kaltina genus, sakydami, kad jau genetiškai turi nulemtą antsvorį. Noriu pabrėžti, kad paveldimas yra ne nutukimas, bet polinkis tukti. Visas procesas priklausys nuo žmogaus gyvensenos pasirinkimo. Neseniai buvo atrastas nutukimo genas, bet buvo išaiškinta, jog dėl šio geno yra nutukę tik 5 proc. antsvorį turinčių žmonių.  Tad pasiteisinimas blogais genais atmestas.

Pati būdama paauglė turėjau didelį antsvorį, kaltinau dėl to aplinką, genus – viską, išskyrus save. Viskas pasikeitė tą dieną, kai supratau, kad viskas slypi tik manyje, mano veikloje ir gyvenimo būde.  Taigi, nevalia kaltinti genų, geriau greičiau išsiaiškinti, kas trukdo numesti nereikalingą svorį ir kuo greičiau šalinti šias problemas bei džiaugtis sveiku kūno svoriu.

Štai pagrindinės praeityje darytos mano klaidos, kuriomis noriu pasidalinti su Jumis ir patarti, kaip  jų  išvengti :

 

1. Pusryčių praleidimas

Nepaslaptis, kad žmonės, kurie nepusryčiauja, yra linkę dienos metu suvartoti daugiau kalorijų nei tie, kurie pusryčių nepraleidžia. Sveiki pusryčiai nuo pat ryto pagreitina medžiagų apykaitą, tarsi perjungia organizmą į darbo režimą, energijos panaudojimą. Valgant 3 kartus per dieną, pusryčiai turėtų sudaryti 30 % dienos energinės vertės, o valgant 4 kartus per dieną – 25 %, t. y. vidutiniškai apie 400-500 kalorijų.

 

2. Per mažas skysčių vartojimas

Nekalbu apie saldintus limonadus ar sultis iš pakelių, kuriuos apskritai patarčiau išbraukti iš savo raciono. Pripažindama, kad vartojau per mažai skysčių, radau vieną iš esminių klaidų, dėl ko buvau nutukusi. Aš negėriau vandens, žalią arbatą atradau tik tada, kai pradėjau domėtis sveikesniu gyvenimo būdu. Žinau, kad tai buvo viena didžiausių klaidų, lėmusių blogą sveikatą. Pasirūpinkite savo kūnu ir įpraskite kasdien išgerti nors 8 stiklines vandens. Tai padės ne tik optimaliai veikti visoms organizmo sistemoms, bet ir padės mažinti antsvorį.

 

3. Blogai sukramtomas maistas

Nuo pat pirmo kurso universitete buvo akcentuojama, kad virškinimas prasideda burnoje. Labai svarbu, kaip žmogus paruoš maistą tolimesniam virškinimui jį kramtydamas. Kuomet valgant skubame, maistas blogai sukramtomas, neparuošiamas tinkamam virškinimui. Suklydus pačioje virškinimo pradžioje, ima trikti visa maisto virškinimo grandinė. Gyvenimo tempui greitėjant, vis dažniau pastebime lekiančius su spurga ar sumuštiniu rankoje žmones, ar greitai kavinėse pietus „sukemšančius“ asmenis. Palaipsniui tai tampa įpročiu ir net turėdami laiko, žmonės maistą tarsi sukemša. Reikia išmokti mėgautis kiekvienu kąsniu ir pasistengti kiek įmanoma geriau sukramtyti maistą, kuo geriau paruošti jį tolimesniam virškinimui.

 

4. Valgymas užsiimant pašaliniais darbais

Šią klaidą buvo galima priskirti prie trečios klaidos – per mažai sukramtomo maisto, tačiau norėjau labiau panagrinėti psichologinius veiksnius. Kaip minėjau, kuomet valgome skubėdami, blogai sukramtome maistą. Tokiu atveju kenčia ne tik virškinimas. Seniau mitybos žinovai patarė valgant būti „kurčiu ir nebyliu“ ne be priežasties. Pagalvokite, jei valgydami skaitome knygą, ar žiūrime į televizoriaus ar kompiuterio ekraną, mūsų smegenys nebesugeba atsirinkti, ką daryti: ar rinkti ir apdoroti informaciją iš knygų puslapių, ekranų; ar reguliuoti virškinimą. Juk sotumo jausmas pajuntamas praėjus maždaug 15-20 minučių po valgymo, tai tiesiogiai susiję su smegenų funkcionavimo kokybe valgymo metu. Jei valgydami būsite užsiėmę krūva pašalinių veiksmų, darbų, ne tik sutrikdysite virškinimą tinkamai nekramtydami maisto, bet ir suvalgysite per daug, nes nepajausite sotumo jausmo tada, kuomet derėtų.

sportas lauke

 5. Per mažas fizinis aktyvumas

Žmonės žino daug apie sporto, judėjimo naudą, žinojau ir aš, kuomet turėjau didelį antsvorį. Tačiau atėjo diena, kai supratau, kad vien skaityti, žinoti negana. Reikia imtis veiksmų ir pradėti judėti. Juk galima pradėti nuo paprasčiausių ilgesnės trukmės pasivaikščiojimų po savo mėgiamas vietas, nuo lėto bėgimo ristele savo mėgstamuose parkuose, miškuose ir pradėsite jausti kaip gerėja nuotaika bei savijauta. Juk visas žmogaus raumenynas yra unikali sistema, kiekvienas orgnizmas iš prigimties trokšta judesio. Judėdami ne tik deginame kalorijas, bet ir geriname sveikatą, pagreitindami kraujotaką, kurios dėka organizmas geriau aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Prisiverskite kasdien bent po pusvalandį skirti labiausiai priimtinai fizinei veiklai ir pajusite, kad greitu metu tai taps nebe prisivertimas, o būtinybė, nes be to nebeįsivaizduosite savo gyvenimo.

 

6. Didelis nervingumas ir kaloringo maisto vartojimas

Galbūt sunku įsivaizduoti, bet šie du dalykai yra itin glaudžiai susiję. Galime matyti pavyzdžių, kuomet dauguma žmonių į padidėjusią nervinę įtampą reaguoja daug valgydami. Tai tarsi apsauginis mechanizmas. Viskas turi paaiškinimą, nes kuomet valgomas labai kaloringas, gausus angliavandenių ir riebalų maistas, galvos smegenų audiniuose gaminasi serotoninas, kuris slopina stresą. Todėl natūralu, kad nemaža dalis žmonių, vos pajutę stresą, renkasi didelę porciją nesveiko ir kaloringo maisto, taip bandydami „suvalgyti“ problemas. Mūsų pasaulyje nervinė įtampa ir stresas yra tarsi nuolatiniai palydovai, todėl labai svarbu išmokti kontroliuoti emocijas ir suprasti, kad kemšant daug maisto, problemos neišsispręs, o jų tik padaugės – papildomų kilogramų ir žalos organizmui sąskaita. Patarčiau kaskart, kai pajaučiate nervingumą, griebtis ne nesveiko maisto ir besaikio valgymo, o fizinio aktyvumo ir pamatysite, kaip išsiskyrę laimės hormonai nuvys stresą ir nereikalingus kilogramus į šalį.

 

7. Alkio ir troškulio maišymas

Visi žinome, kad 70 % mūsų organizmo sudaro vanduo. Logiška, kad gerti turime daugiau nei valgyti. Tačiau dažnai būna atvirkščiai. Mes painiojame alkį ir troškulį. Šis mechanizmas yra susijęs su tuo, kad smegenyse esantis troškulio ir alkio centras yra greta vienas kito, todėl mes ne visada suprantame iš kur ateina signalas. Nežinome ko norime: ar gerti, ar valgyti. Įrodyta, kad su amžiumi troškulio centro veikla ima silpnėti, todėl senatvėje troškulys jaučiamas itin retai. Svarbu, kaip įmanoma greičiau įprasti vartoti pakankamai vandens ir jei po sočių pietų Jums atrodys,  kad vis dar norite valgyti, palaukite. Po pusvalandžio išgerkite stiklinę vandens ir galbūt suprasite, kad organizmas Jūsų prašė ne maisto, bet vandens. Todėl noriu pabrėžti, kad kartais alkio jausmas gali būti ne tikrasis alkis, o tik troškulys.

 

Nuoširdžiai tikiuosi, kad šios esminės klaidos pamažu dings iš Jūsų kasdienybės, o išmokę kontroliuoti savo emocijas ir atrasdami kasdienės motyvacijos būti sveiki, laimingi ir judrūs, Jūs sukursite pačią geriausią ir sveikiausią savo paties versiją!

 

 

 

Autorius Rūta Zavistanavičiūtė

Rūta – LSMU odontologijos studentė. Sportas ir sveika gyvensena pakeitė jos gyvenimą, kai dar būdama pauglė numetė 27kg savo pastangomis. Mokslas Lietuvos sveikatos mokslų universitete padeda jai dar geriau suprasti apie žmogaus kūną, jo anatomiją, fiziologiją, bei sveikos gyvensenos įtaką žmogaus organizmui ir gyvenimo kokybei. Savo patirtimi ji dalinasi su Jumis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

nine + 5 =

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas