Per didelis cukraus vartojimas silpnina imunitetą

Neigiamas cukraus poveikis sveikatai

„Cukraus reikia smegenims“ – šią frazę esame girdėję tikriausiai ne kartą. Galbūt ir patys ją sau kartojame, kai norime pasmaližiauti ir pateisinti save. Susilaikyti nuo ledų, šokolado ar saldainių sugeba ne kiekvienas. Daugelis mūsų tiesiog bijo sustorėti, dėl per didelio suvartojamo cukraus kiekio, tačiau papildomi kilogramai nėra pati didžiausią žala, kurią mūsų kūnui daro cukrus.

Cukrus turi daug formų, tai ne tik baltas granuliuotas cukrinių runkelių cukrus, kurį naudoja beveik kiekvienas. Cukrus taip pat yra medus, vaisiuose esanti fruktozė, kukurūzų sirupas. Visos šios cukraus formos veikia mūsų kūną, ypač dabar, kai cukraus suvartojimas yra itin padidėjęs.

Galbūt manote, kad reikia valgyti „visko su saiku“ ir šiek tiek cukraus organizmui reikia. Deja, cukruje nėra jokių maistingų medžiagų: nėra baltymų, nėra sveikųjų riebalų ar enzimų. Cukrus neturi nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, nei mikroelementų. Tai tiesiog tuščios ir greitai virškinamos kalorijos. Pasak daktaro Davido Reubeno cukrus (sacharozė) – tai ne maistas, tai tėra grynas chemikalas išgautas iš augalinių šaltinių.

Kiek cukraus galima leisti sau?

Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau 25 g, o tai yra 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus Amerikos širdies asociacijos medikai ir mokslininkai teigia, kad per dieną vyrams reikia neviršyti 37,5 g, o moterims – 25,2 g cukraus. Šios normos paskaičiuotos įskaitant ir natūraliai esančius cukrus bei visas jo atmainas (rudas cukrus, gliukozė, fruktozė, laktozė, sacharozė, invertuotas cukrus ir t.t.).

 

Kalbant apie pridėtinį cukrų, galima teigti, kad jis žmogui yra visiškai nereikalingas. Žmogaus organizmui nereikia angliavandenių, gaunamų iš cukraus. Cukrų, kuris natūraliai yra vaisiuose ir daržovėse, gauname kartu su porcija ląstelienos, vitaminų ir enzimų, taigi jo virškinimas yra lėtesnis ir kūnas lengviau su juo susidoroja. Pridėtinis cukrus neturi jokių minėtų savybių, vietoj to:

  • Apkrauna kepenis

    Suvartojus pridėtinės fruktozės, ji keliauja į kepenis. Jei kepenyse glikogeno yra nedaug, tarkim po treniruotės, fruktozė bus panaudota jam atstatyti. Tačiau dauguma žmonių fruktozę vartoja ne po treniruotės ir jų kepenys yra pilnos glikogeno. Tokiu atveju kepenys tiesiog verčia glikogeną į riebalus. Riebalai pasiskirsto kūne, tačiau dalis jų lieka kepenyse. Riebalams kaupiantis kepenys tampa sunkesnės ir didesnės. Tai ir vadinama kepenų suriebėjimu. Susikaupę riebalai gali sukelti kepenų uždegimą, kuris negydomas perauga į kepenų cirozę ir galiausiai vėžį.

  • Kenkia dantims

    Bakterijos, esančios burnoje susijungia su cukrumi ir seilėmis ir sudaro glikoproteinus, kurie ant dantų nusėda, kaip apnašos. Šioms apnašoms veikiant kartu su bakterijomis išsiskiria rūgštis, kuri ardo dantų emalį, o dėl to padidėja ėduonies tikimybė.

  • Kaupiasi riebalai

    Cukraus perteklius sąlygoja riebalų kaupimąsi, taip pat per didelis cukraus kiekis didina cholesterolio kiekį (1). Mūsų vartojamas cukrus – tuščias kalorijų šaltinis, jis nesuteikia sotumo jausmo, dėl to sunku reguliuoti suvartojamų kalorijų kiekį. Tuščios kalorijos skatina valgyti vis daugiau, kadangi organizmas iš cukraus negauna jokių maistingų medžiagų. Mokslininkai vienbalsiai pripažįsta, jog cukrus – pagrindinis nutukimą ir cukrinį diabetą sukeliantis veiksnys.

  • Atsparumas leptinui

    Cukrus didina organizmo atsparumą leptinui. Leptinas – vienas iš alkio hormonų, jis mažina apetitą. Kai žmogus pasisotina, riebalų ląstelės išskiria leptiną, kuris numalšina apetitą, siųsdamas į smegenis signalą, jog valgyti pakanka. Didelis cukraus vartojimas sutrikdo šį procesą. Atsparumas leptinui skatina persivalgyti, gauname daugiau kalorijų, riebalai toliau kaupiasi ląstelėse, dėl to sukeliamas atsparumas insulinui, hiperglikemija ir lėtinis insulino kiekio padidėjimas.

  • Nesuteikia ilgalaikio sotumo jausmo

    Suvartojus cukraus gliukozės kiekis kraujyje iš pradžių staiga padidėja, paskui greitai krenta. Atsiranda sotumo pojūtis ir greit praeina – netrukus vėl jaučiamės alkani. Taip suvalgome daugiau, nei reikia mūsų kūnui.

  • Cukrus sukelia priklausomybę

    Visų pirma, smegenys pripranta prie serotonino ir dopamino – hormonų, kurių pasigamina organizme suvalgius cukraus. Šie hormonai sukelia malonumo pojūtį, taigi saldumynai pakelia nuotaiką. (2)

  • Greitina odos senėjimą

    Vartojant daug cukraus, oda ilgainiui praranda elastingumą. Suvartojus cukraus, insulino kiekis kraujyje pakyla, vyksta glikacija – cukraus molekulės jungiasi prie kolageno ir elastino. Dėl to šie baltymai tampa silpnesni, oda tampa suglebusi, praranda elastingumą, taigi lengviau susidaro raukšlės.

Žinoma, šiuolaikiniam skubančiam žmogui beveik neįmanoma išvengti cukraus, kadangi jo dedama į daugelį maisto produktų, užkandžių.  Tačiau pakaks įsiminti, kad cukrus jūsų organizmui tik kenkia ir stengtis atisakyti kiek galima daugiau cukraus. Pavyzdžiui: negerkite saldžių gėrimų, sulčių, venkite saldintų jogurtų, sūrelių, rinkitės natūralius pusryčių dribsnius, šokoladuką keiskite į vaisius, gerkite arbatą be cukraus. Šie maži pokyčiai susidės ir jūsų racione tikrai sumažės cukraus kiekis. Palaipsniui atprasite nuo cukraus, tapsite jam jautresni, cukraus poreikis mažės, bus lengviau atsisakyti saldumynų. Saldumynai nėra užkandis, tad jais stenkite mėgautis tik ypatingomis progomis. Kiekvienai dienai rinkitės sveikus užkandžius, kurie suteiks organizmui naudos, o ne žalos.

 

Autorius Joana Andriulytė

Joana jau kelerius metus aktyviai domisi mityba, dietologija ir sportu. Ji per šiuos metus sukaupė ne tik daug žinių iš įvairių knygų ir mokslinių straipsnių, tačiau ir asmeninės patirties, tad siekia dalintis savo žiniomis. Taip pat, Joana jau 3 metus yra peskovegetarė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

16 − eight =

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas