Citrinos, nors ir yra rūgščios, bet yra vienas labiausiai organizmą šarminančių produktų

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme

Šiuo metu  labai populiaru kalbėti apie subalansuotą mitybą, tačiau norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į subalansuotą kraujo pH. Naujagimio organizmas ir kraujas (pH = 7,45) yra labiausiai šarminiai.  Natūralu, kad organizmui augant, vystantis,  jis rūgštėja. Tai reiškia, kad kraujo šarmingumas ima mažėti. Taip atsitinka todėl, kad ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai nuolat susidaro rūgštinių atliekų, kitaip vadinamų šlakais. Dažnai girdime, kad laisvieji radikalai yra kenksmingi žmogaus organizmui, bet būtent rūgštims kaupiantis organizme ir susidaro laisvųjų radikalų perteklius.

Sveiko žmogaus rūgščių koncentracija (pH) kraujyje turėtų būti 7,35–7,45. Manoma, kad senėjimas ir ligos yra rūgščių apykaitos produktų kaupimosi organizme rezultatas, o organizmo rūgštėjimas – tiesioginė ligų priežastis. Padidėjęs organizmo rūgštingumas, dar vadinamas lėtine acidoze. Kuomet rūgščių kiekis smarkiai padidėja, inkstai nesugeba jų pašalinti. Tuomet rūgštinės atliekos lieka kraujyje ir ilgainiui skystas atliekų perteklius pavirsta kietomis sankaupomis.

Atlikta daug tyrimų, kurių metu padaryta išvada, kad esant bet kokiai ligai yra nustatomas rūgščių perteklius organizme. Įrodyta, kad ligos atsiranda peržengus ribą, kuomet organizmas nebegali susidoroti su susikaupusiomis rūgštinėmis atliekomis, nebesugeba priešintis laisvųjų radikalų poveikiui. Vis dažniau kalbama apie tai, kad ilgaamžiškumas ir gera sveikata slypi organizmo sugebėjime neutralizuoti rūgštis ir efektyviai šalinti šlakus.  Visų pirma, norėdami subalansuoti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, turime išsiaiškinti, kokie veiksniai rūgština, o kokie šarmina organizmą.

 

Rūgščių perteklių organizme lemia:

1. Netinkama mityba.

Tai yra svarbiausias veiksnys, lemiantis lėtinės acidozės išsivystymą. Nuo to, ką valgome, labai priklauso organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Gaila, bet mūsų laikų mityboje vyrauja organizmą rūgštinantys maisto produktai. Netinkamas maistas, neteisingas gyvenimo būdas padidina rūgščių kiekį organizme. Organizmas negali neutralizuoti per didelio rūgščių kiekio, todėl jos ima kauptis jungiamajame audinyje. Svarbu, kad kai jungiamajame audinyje susikaupia rūgčių, žmonės tampa jautresni stresui, nervingesni, sumažėja darbingumas (kas vėl lemia didesnį stresą),  darosi sunku susikaupti, greičiau atsiranda nuovargio jausmas. O tai tarsi užburtas ratas, nes  dauguma žmonių mėgsta „suvalgyti“ stresą.  Dažnai griebiamasi ne pačių sveikiausių produktų.

Organizmą rūgština didžioji dauguma mums įprastų vartoti maisto produktų: sūris, kiaušiniai, produktai iš baltų miltų, visų rūšių mėsos produktai, kava, saldumynai, taip pat, žinoma, greitas maistas. Itin didelę žalą daro alkoholiniai bei gazuoti gėrimai.  Teigiama, kad norint atkurti ir stabilizuoti organizmo pH, rūgštinantis maistas turėtų sudaryti tik 20-30% dienos raciono (žinoma, alkoholis ir gazuoti gėrimai turėtų sudaryti 0% dienos raciono). 70-80% raciono turėtų sudaryti šarminantis maistas: švieži vaisiai, daržovės. Dažnai žmonės mano, kad citrinos ir kiti rūgštūs vaisiai rūgština organizmą, tačiau yra priešingai. Dėl to labai sveika rytais išgerti vandens su citrinos sultimis, tai padeda sureguliuoti organizmo pH.

2. Per mažas fizinis aktyvumas

Organizmo pH tiesiogiai veikia mūsų pasirinktas gyvenimo būdas. Jei žmogus mažai juda, retai būna gryname ore, negauna pakankamo deguonies kiekio, tai gali sukelti dideles sveikatos problemas, nes būtent deguonis padeda šalinti rūgščių perteklių iš organizmo.

3. Pernelyg intensyvus fizinis krūvis

large__13472628024

Turbūt visi, kurie esate bent kartą atlikę itin intensyvią treniruotę, žinote jausmą, kai skauda raumenis. Būtent dėl intensyvaus fizinio krūvio, organizme kaupiasi pieno rūgštis. Apart to, kuo intensyvesnis krūvis, tuo labiau prakaituojama, o dėl to netenkama daug skysčių, o su jais pasišalina rūgštis neutralizuojantys šarminiai mineralai. Kaip jau minėjau, per mažas fizinis krūvis taip pat gali sukelti organizmo „užrūgštėjimą“. Todėl svarbu laikytis aukso vidurio ir pasirinkti optimalų – nei per mažą, nei pernelyg intensyvų fizinį krūvį.

4. Dietos

Mokslininkai teigia, kad kiekvieną dieną api 25% pasaulio vyrų ir net 40% moterų laikosi dietos. Lieknėjimo metu riebalinis audinys ima skilti iki ketoninių rūgščių, kurios skatina organizmo acidozę (paprasčiausias pavyzdys – iš žmogaus sergančio anoreksija burnos galima užuosti acetono kvapą). Dabar ypač populiarios baltyminės dietos kelia itin didelę grėsmę, nes skylant baltymams organizme kaupiasi sieros ir fosforo turinčios rūgštys. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia atsisakyti baltymų turinčių maisto produktų, tiesiog, kaip ir fiziniame aktyvume, reikia laikytis aukso viduriukoo ir nepulti į kraštutinumus.

 

Taigi, netinkama mityba, pernelyg mažas ar itin didelis fizinis krūvis, dietos yra  pagrindiniai veiksniai skatinantys padidėjusį rūgščių kiekį organizme. Tačiau svarbu paminėti, kad organizmo rūgštėjimą taip pat gali lemti  kiti veiksniai: nėštumas bei kūdikio maitinimas krūtimi; taip pat lėtinės ligos, pvz.: cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas, onkologinės ligos. Vyresniame amžiuje silpnėjant inkstų išskiriamajai funkcijai taip pat yra natūralu didesnis rūgščių kaupimasis organizme, nes inkstai silpniau atlieka savo funkciją.

 

Svarbiausi žingsniai siekiant atkurti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą:

  • Visų pirma, turite sveikai ir subalansuotai maitintis. Siekiant išvengti lėtinio organizmo rūgštėjimo, maitinkitės taip, kad tik 20-30% Jūsų dienos raciono sudarytų rūgštinantys produktai. Valgykite kuo daugiau šviežių daržovių bei vaisių. Juose itin daug šarminių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis. Teigiama, kad norint išlaikyti sveiką organizmą, išvengiant rūgščių pertekliaus, suvalgius 100g mėsos reiktų suvalgyti 300g vaisių ar daržovių. Svarbu žinoti, kad termiškai apdorojus vaisius ir daržoves jie gali prarasti nemažai šarminančių savybių, dėl to sveikiausia juos valgyti šviežius.
  • Kaip jau minėjau, turite pasirinkti optimalų fizinį krūvį. Dažniau rinkitės sportą ar tiesiog pasivaikčiojimus gryname ore, nes giliai kvėpuojant ir lėtai kvėpuojant į organizmą pateks didesnis deguonies kiekis, o tai paspartins rūgščių šalinimą ir suteiks gerą „apsivalymo“ jausmą.
  • Nepamirškite gerti vandenį. Niekuomet nelaukite kol pajusite troškulį. Gaivinkitės vandeniu dažnai, darykite vandens gėrimo pertraukėles. Pirmenybę teikite negazuotam vandeniui.

 

Labiausiai noriu palinkėti būti laimingiems ir pozityviems. Įrodyta, kad teigiamos emocijos, gražios mintys, meilė, dvasios ramybė, harmonija bei streso nebuvimas padeda organizmui palaikyti sveikatą. Juk sakoma, kad mintys gali ir gydyti, ir sargdinti. Pasistenkite į viską reaguoti kuo ramiau, neleiskite stresui užvaldyti nei Jūsų minčių, nei sveikatos.

Būkite sveiki!

 

 

Autorius Rūta Zavistanavičiūtė

Rūta - LSMU odontologijos studentė. Sportas ir sveika gyvensena pakeitė jos gyvenimą, kai dar būdama pauglė numetė 27kg savo pastangomis. Mokslas Lietuvos sveikatos mokslų universitete padeda jai dar geriau suprasti apie žmogaus kūną, jo anatomiją, fiziologiją, bei sveikos gyvensenos įtaką žmogaus organizmui ir gyvenimo kokybei. Savo patirtimi ji dalinasi su Jumis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas