Reguliariai vartojant baltymus, užtikrinama geresnė medžiagų apykaita

Baltymai: svarba ir funkcijos

Baltymai, arba proteinai, po vandens, yra antroji pagrindinė kūno sudedamoji medžiaga. Jie sudaro raumenis, jungiamąsias ląsteles, organus, DNA, hemoglobiną, antikūnus, hormonus ir t.t. Iš viso baltymai sudaro apie 17% viso žmogaus kūno svorio.

Baltymus sudaro aminorūgštys, kurių yra 20, tačiau 9 iš jų yra būtinos mūsų organizmui.

Gyvuliniai ir augaliniai baltymai gali smarkiai skirtis aminorūgščių kiekiu. Gyvuliniai baltymai, tokie kaip raudonoji mėsa, vištiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir pieno produktai turi 9 būtinąsias aminorūgštis.

Augaliniai produktai, išskyrus kinvą ir sojos baltymus, neturi visų 9 būtiniausių amino rūgščių (dažniausiai turi 8 ir mažiau).

Suaugusiems rekomenduojama suvartoti nuo 10% iki 35% dienos kalorijų normos iš baltymų turinčio maisto (apie 46 g moterims ir 56 g vyrams).

Žmogaus organizmui įvairios aminorūgštys yra privalomos, kad kūnas galėtų atlikti medžiagų apykaitą. Taigi mums neužtenka per dieną suvartoti tik vieno tipo augalinės kilmės proteinų. Tačiau net ir valgant daugybę tipų, reikia juos suderinti, nes vis vien gali pritrūkti aminorūgščių. Kai taip nutinka, kūnas negali susintetinti proteinų, o likusios aminorūgštys sunaudojamos energijai ar paverčiamos angliavandeniais ar riebalais.

Baltymų funkcijos:

Struktūrinė funkcija

Vienas iš pagrindinių baltymų funkcijų yra teikti struktūrinę paramą kūno ląstelėms ir audiniams. Pagrindiniai struktūriniai baltymai (kolagenas, aktinas, miozinas) sudaro daugiau nei trečdalį kūno baltymų. Jie sudaro raiščius ir sausgysles, kaulų ir dantų centrinę dalį, raumenis.

Kuomet kūnas nusilpęs ir negauna pakankamai maistinių medžiagų, baltymai yra sunaikinami, kad kūnui suteiktų energijos.

Transportinė funkcija

Dauguma baltymų transportuoja maistines medžiagas ir mineralus per kraują į kūno ląsteles.

Palaiko skysčių balansą

Baltymai yra būtini, palaikant skysčių balansą kūne, o ypač tarp kraujagyslių ir aplinkinių audinių. Kuomet organizme trūksta baltymų, jų koncentracija kraujyje sumažėja. Tuomet per daug skysčių susikaupia aplink ląsteles, nes kraujyje nėra pakankamai baltymų, kad įtrauktų atlikusius skysčius atgal į kraujagysles. Skysčiams susikaupus tarpinėse audinių erdvėse, gali išsivystyti edema.

pH palaikymas

Baltymai yra labai svarbūs palaikant pH balansą kūne.Tie, kurie randami ląstelių membranose, pumpuoja cheminius jonus į ir iš ląstelių, nuo kuriu priklauso pH lygis.

Hormonų, fermentų ir neurotransmiterių gamyba

Aminorūgštys yra privalomos hormonų sintezei, kurie veikia kaip pernešėjai ir gelbsti organizmo reguliacinėse funkcijose. Jos taip pat yra būtinos fermentų gamybai. Ląstelės turi tūkstančius fermentų, kurie palengvina medžiagų apykaitos chemines reakcijas. Dauguma neurotransmiterių, esančių nervų galūnėse, yra aminorūgščių dariniai.

Apsauginė funkcija

Antikūniai, sudaryti iš baltymų, yra labai svarbūs organizmo apsauginei funkcijai. Jie sujungia į organizmą patekusius antigenus ir taip apsaugo kūną nuo įvairiausių ligų ir infekcijų.

Gliukozės gamyba

Mūsų organizmui labai svarbu palaikyti reikiamą gliukozės koncentraciją kraujyje tam, kad raudonosios kūno ląstelės, smegenų ląstelės ir dauguma nervinių audinių gautų energijos. Jeigu yra nepakankamai suvartojama angliavandenių, kurie dažniausia tiekia gliukozę į kraują, kepenys yra priverstos pagaminti gliukozės iš animorūgščių, esančių kūno audiniuose. Šis procesas yra vadinamas gliukogeneze.

Baltymų šaltiniai

Baltymai ir aminorūgštys gali būti gaunamos iš maisto ar perdirbant naudojamas aminorūgštis baltymų irimo metu.

Tik 35% maistinių baltymų yra gaunami iš gyvulinės kilmės produktų: raudonos mėsos, paukštienos, žuvies, pieno ir pieno produktų. Likusi dalis yra gaunami vartojant augalinį maistą, kaip ankštines daržoves, riešutus, pupeles, žirnius. Augalinės kilmės baltymai taip pat organizmui suteikia skaidulų, gausybę vitaminų, mineralų ir fitochemicalų. Taip pat, augalinės kilmės baltymai neturi cholesterolio ar daug prisotintųjų riebalų, jei nėra perdirbti.

 

 

 

 

Autorius Eglė Jurgelionytė

Eglė - mitybos specialistė, Danijoje studijuojanti gyvenimo būdo mitybos ir sveikatos programą. Ji jau ilgą laiką kasdien praktikuoja jogą ir propaguoja veganišką gyvenimo būdą. Anksčiau ya konsultavusi diabetikus vaikus ir jų šeimas apie mitybą ir sveiką gyvenseną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas