streso mazinimas
Streso išvengti neįmanoma, nes neįmanoma išvengti netikėtų situacijų, pasikeitimų gyvenime, tačiau galima išmokti jį suvaldyti.

Stresas ir jo mažinimas

Stresas yra apsauginė organizmo funkcija, kuri yra tarsi signalas, primemantis apie balanso, hormonijos nebuvimą gyvenime, tačiau per didelis streso kiekis paprastai sukelia neigaimas pasekmes: padidėjęs kraujospūdis, vidinės ramybės nebuvimas, miego problemos. Todėl svarbu žinoti, kaip galima slopinti pernelyg didelį streso kiekį.

Dažniausios streso priežastys darbe:

  • Įvairūs nesklandumai ir nesėkmės;
  • Viršvalandžiai;
  • Prastas laiko planavimas, darbo koordinacija;
  • Darbas pavojingomis sąlygomis;
  • Diskriminacija, pažeminimas darbe.

Stresas kasdieninėse situacijoe:

  • Skyrybos;
  • Artimųjų netektis;
  • Finansiniai įsipareigojimai;
  • Persikėlimas į naują vietą;
  • Chrnoniška liga, trauma
  • Šokiruojantis įvykis – vagystė, smurtas ar pan.

Trumpalaikiai streso mažinimo būdai:

1. Visiškas atsiribojimas, koncetracija į vidų

Kvėpuokite giliai. Pasistenkite 5 minutes atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių ir koncetruotis tik į kvėpavimą. Kvėpavimo technika: lėtai įkvėpkite pro nosį, įsivaizduokite kaip oras patenka į jūsų kūną, lėtai išvkėpkite pro burną.

2. Koncentracija į teigiamus dalykus

  • Stenkitės koncentruotis į aplinkoje esančius, potencialiai gražius, įdomius dalykus: gamta, svarbi nuotrauka, patinkantis paveikslas.
  • Užsimerkite ir įsivaizduokite situaciją ar vietą, kuri jus nuramintų, priverstų pasijusti gerai.
  • Malonius pojūčius gali sukelt ir kvapai: kvepianti žvakė, gaivus oras, mėgstami kvepalai.
  • Teigiami fiziniai pojūčiai, taip pat mažina streso lygį. Galbūt turite naminį gyvūną – katę ar šunį, kuri galima būtų paglostyti; karšta vonia taip pat gali padėti atsipalaiduoti; dėvėkite drabužius, kurie priverčia jus pasijusti komfortiškai, maloniai.
  • Skonis. Suvalgykite vaisių ar sveiką skanų patiekalą, stenkitės mėgautis kiekvienu kąsniu; išgerkite arbatos.
  • Muzika. Akivaizdu, kad muzika taip pat teigiamai veikia mūsų emocijas ir mažina stresą, tačiau reikėtų vengti pernelyg aukštą energiją, bei agresyvumą skatinančią muziką, geriau kalusyti ramią, bet tuo pačiu ne liūdną melodiją.
  • Mankšta. Gerai žinoma, kad sportas mažina streso lygį organizme, skatina laimės hormonų – endorfinų išsiskyrimą. Tai ne būtinai turi būti intensyvi treniruotė, kartais vaikščiojimas, padeda nurimti.
  • Masažuokite pirštų pagalvėles;
  • Užmerkite akis ir atpalaiduokite veido raumenis, krūtinės viršutinę dalį, pečius.
  • Ištieskite rankas į viršų (stovint ar sėdint) ir judėkite į šonus. Krypstant į vieną šoną įkvėpkite, grįžtant į centrinę poziciją iškvėpkite. Judesius atlikite lėtai ir koordinuotai.

 

Taigi, šie būdai turėtų padėti greitai numalšinti stresą,  tačiau norint sumažinti įtampą ilgalaikėje perspektyvoje, verta imtis ir kitų priemonių:

  • Išlaikykite gerus socialinius ryšius. Kartais geras pokalbis su artimu draugu, kuris palaiko, veikia geriau negu betkas kitas. Svarbu pabrėžti, kad verčiau rinktis gyvus pokalbius – akis į akį, priešingu atveju, gali kitli priklausomybė, mažinti stresą naudojant socialinius tinklus.
  • Būkite dėkingi. Atsiminkite teigiamus aspektus jūsų gyvenime: šeima, draugai, galimybė džiaugtis įvairiais dalykais, jauskitės ir būkite dėkingi už juos.
  • Fizinis aktyvumas suteikia ne tik igalaikį, bet ir trumpalaikį streso mažinimo poveikį. Organizmui tampa įprasta išskirti tam tikrą endorfinų lygį, be to, tai stiprina imuniteta – padeda išvengti varginančių ligų, atsikratyti neigiamos energijos, geriau miegoti.
  • Vienas iš seniausių, gerai žinomų streso mažinimo būdų yra meditacija, kuri turi tūkstantmetines praktikavimo tradicijas. Meditacija gali suteikti vidinės ramybės būsena.

Varginantis stresas, vidinės ramybės nebūvimas ne visada atsiranda dėl vienos priežasties. Net jei ir taip, reikėtų stengtis išlaikyti balansą visose gyvenimo srityse.  Kasdieniame gyvenime stresinės situacijos yra neišvengiamos, tačiau jų poveikį galima  sumažinti. Norint, kad stresas darytų kuo mažesnę neigiamą įtaką, pravartu pirmiausia mankštintis, sveikai maitintis, bei skirti laiko dvasinei saviugdai.

 

Autorius Ronaldas Račkauskas

Ronaldas yra visapusiškas sportininkas - įvarių sporto rungčių (lengvoji atletika,powerlifting,virvės traukimas, fizinės būklės patikrinimo varžybos) dalyvis ir prizininkas. Turi sukaupęs daug patirties, sportuojant su savo kūno svoriu, namų sąlygomis. Sieja fizinę veiklą su psichologine sveikata, gilinasi į mentalinius aspektus sporte.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas