Streso paveikti žmonės lengviau pažeidžiami, mažėja jų darbingumas bei darbo kokybė

Kaip atsikratyti nemalonių smulkmenų darbe? (2 dalis)

Pripažinkite, smulkmenos darbe dažnai sugadina nuotaiką. Tik šį kart paklauskime savęs, ar mes patys neįtakojame nemalonumų darbe?  Ar nesame išsiblaškę ir pakankamai dėmesingi?

Pradėkime nuo  dėmesingumo . Kartais į kolegas žvelgiame ne visada tinkamai, teisindami save laiko neturėjimu. Jei esame kviečiami – derėtų atsigręžti, jei parašomas laiškas – reikėtų atsakyti, jei padaryta paslauga – padėkoti, neatidėliojant vėlesniam laikui. Pats nedėmesingiausias bendradarbis yra toks, kuris pareiškia, kad niekada neskaito žinučių ir elektroninių laiškų.  Ypatingai šiandien aktualus žinutės ir el. laiško klausimas. Atsakydami į žinutę, visada parodome pagarbą rašiusiam žmogui, o neatsakę – tikrą nepagarbą arba nenorą bendrauti. Tas pats su elektroniniu laišku. Šiuo laikmečiu tiek gauname laiškų, kad atrodytų ne į visus pajėgiame atsakyti. Reklamos, socialiniai tinklai… Suprantama, laiko negaištame. Nesvarbu, kas parašo – ar bendradarbis, ar kitas žmogus – neatsakyti nemandagu. „Neturiu laiko” – tingaus žmogaus paaiškinimas. Parašyti vieną žodį – ačiū, laiko neužima. Tačiau draugui, kolegai tai labai svarbu. Po šiuo ,,ačiū” slypi štai kas: aš tavo laišką gavau, į „Spam” jis nepateko, dokumentai ir nuotraukos atsisiuntė, taigi aš tau dėkingas, viskas gerai :). Atsakius, sutaupomas rašiusio žmogaus laikas. Negavus nė mažiausio ,,ok”, prasideda spėlionės – gavo ar negavo? Pareigingas ir jaučiantis atsakomybę žmogus bus priverstas skambinti, rašyti pakartotinai ar bėgti į kabinetą paklausti ar žinia pasiekė, nes yra šimtai pavyzdžių, kada elektroniniai ar kitokie laišką išsiuntus paklysta.

Taip pat permastykime ar neverčiame kitų pernelyg ilgai laukti? O dažnai ir nesulaukti.  Laukti už durų, laukti atsakymo, žadėtos paslaugos ar skambučio, laukti, kad laukiamajam atėjus, būtų galima pradėti darbą. Lygiai taip laukti, kol bus grąžintas tavo paties daiktas. Beje, ar tas kai kurių žmonių laukimas nereguliarus, o gal jis pernelyg dažnas? Kokio palankumo galime tikėtis, jei verčiame kitus pernelyg ilgai laukti? Ar kitų laikas ne toks brangus? Jie gali laukti tiek, kiek reikės? Šioje vietoje vertėtų susimąstyti ir vadovams.

Beje, atsargiai su pažadais. Potraukis lengviems pažadams yra pagrindinė streso priežastis. Pvz., „Aš tau vėliau paskambinsiu”, „luktelsiu tavęs”, „mielai tai padarysiu už tave“ arba „mielai, kodėl gi ne?”. Verta atsiminti: mažiau žadėdami išlošime daugiau laiko būtiniems reikalams. Atsirenkant pažadus pradedame labiau vertinti svarbius dalykus. Negali – nežadėk. Atsirinkęs tapsi kur kas garbingesniu, negu pažadėjęs ir neištesėjęs.

Atsargiai ir su apkalbomis.Apkalbinėdami patys atrodome labai prastai. Iš skleidžiamų apkalbų nieko doro nesužinai. Be to, apkalbos pačiam apkalbininkui sukelia nerimą ir įtampą. Apkalbėjęs tik vieną akimirką jautiesi geriau. Likusį laiką jautiesi žemai puolęs. Apkalbos nevertos savo kainos. Jos iššaukia baimę, kad bus perduotos, susilaukia atpildo ir t.t. Pagaliau prarasime pasitikėjimą ir pagarbą tų, kuriems visa tai pasakojame. Pagalvokime apie patį geriausią komplimentą sau: „niekada negirdėjau savęs, sakančio apie kitus nei vieno blogo žodžio“’.

Norintys gerai jaustis darbe, turėtų stengtis, kad geriau jaustųsi ir kiti. Gražiausi gyvenime dalykai yra jausmai, lydimi gerumo. Prisimintas gimtadienis, laiškelis su pagyrimu, komplimentas, neprašyta parama, padrąsinamas raštelis – tai puikios idėjos. ,,Duodamas visada gausi” (R.Carlson).

Autorius Virginija Petrošienė

Gyvenimo kokybė ir skonis priklauso nuo žmogaus požiūrio ir pasirinkimų. Vieni mėgaujasi, kiti vargsta :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

thirteen + seventeen =

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas