Reguliarus sportas - skiepas nuo streso

Fizinis aktyvumas kaip streso mažinimo būdas

Stresas – tam tikrų įvykių, kuriuos mes laiko grėsmingais bei sunkiais suvokimas ir reagavimas į juos. Stresas yra labai susijęs su žmogaus tiek fizine, tiek psichologine sveikata. Ilgai trunkantis stresas daro neigiamą įtaką širdžiai, imuninei sistemai bei autonominei.

Tradiciškai yra įprasta susirūpinti sveikata tik tada, kai prispausdavo. Tada žmogus bėgdavo pas gydytoja, kad šis nustatytų ligą ir ją išgydytų. Tai panašu į važinėjimąsi automobiliu, nesusirūpinant jo priežiūra tol, kol nesugenda, o tada jau bėgame pas mechaniką. Iš dalies mūsų sveikata priklauso nuo mūsų elgesio ir todėl turime skirti dėmesio jai išsaugoti, t.y. būdams stresui įveikti, ir savijautos gerinimui. Vienas iš paprasčiausių ir efektingiausių būdų stresui mažinti yra fizinis aktyvumas.

Fizinis aktyvumas– kūno judesiai, kuriuos atliekant suvartojama daugiau energijos negu ramybės būsenoje. Žmogaus fizinis aktyvumas reiškiasi mankštinantis, sportuojant, dirbant namų ruošos darbus ir kitoje veikloje, susijusioje su energijos suvartojimu. Mokslininkai įrodė, kad fizinis ir psichinis aktyvumas biologiškai yra labai svarbus, jis grūdina organizmą, didina jo atsparumą žalingiems poveikiams ir stresui (Jakušovaitė, 2001). Energingos fizinės pastangos tai natūralus būdas išsilieti organizmui, kai jis yra „kovoti ar bėgti“ būsenoje, kadangi pratimai sugražina mūsų/jūsų kūną į normaliąją pusiausvyros būseną.

Mankštindamiesi suvartojame streso hormonų (kortizolio) perteklių, cukraus ir riebiųjų rūgščių išmestų į kraują streso metu. Sužadiname nuotaiką gerinančių neuromediatorių (nerepinefrino, serotonino, endorfinų) aktyvesnę gamybą organizme. Nors savijauta pagerėja po 10-ties minučių pasivaikščiojimo, hormonai išsiskiria tik tuomet, kai mūsų fizinė veikla trunka 30 minučių (arba daugiau) ir kuomet kai fizinis krūvis sukelia mums atitinkamą širdies ritmą (Davis et al., 2000). Reguliarus sportas taip pat yra vadinamas skiepu nuo streso.

Daugiau kaip 150 tyrimų patvirtina, kad mankšta sumažina depresiją ir nerimą, didina atsparumą stresui ir gerina nuotaiką. Kaip byloja kai kurių tyrimų rezultatai, jis geriau apsaugo nuo simptomų pasikartojimo (Babyak ir kiti, 2000; Salmon, 2001). Pavyzdžiui, 3 ir 10 amerikiečių bei kanadiečių ir 2 iš 10 britų, užsiiminėjančių aerobika tris kartus per savaitę ar dažniau, geriau susidoroja su stresą keliančiais įvykiais, labiau pasitiki savimi, yra energingesni bei rečiau jaučiasi prislėgti ir pavargę nei tie, kurie mankštinasi rečiau (McMurray, 2004). Taip pat vienos apklausos metu nesimankštinantys žmonės dvigubai dažniau nei besimankštinantieji teigė esą „ne itin laimingi“ (Brooks, 2002).

Lisa McCann ir Davidas Holmesas (1984; cit. Pagal Davis et al., 2000) vienam trečdaliui universiteto studenčių, apimtų nestiprios depresijos, paskyrė aerobikos pratimus, kitam trečdaliui – atsipalaidavimo pratimus, o likusiam trečdaliui (kontrolinei grupei) nebuvo taikomas joks gydymas. Praėjus 10-iai savaičių, labiausiai sumažėjo depresija tų moterų, kurios sportavo. Daugelis jų tiesiogine prasme pabėgo nuo savo bėdų.

Kiti moksliniai tyrimai rodo, kad mankšta ne tik pakelia nuotaiką, bet ir stiprina širdį, gerina kraujo apykaitą bei kraujagyslių pralaidumą, mažina kraujospūdį ir kraujospūdžio reakciją į stresą (Ford, 2002; Manson, 2002). Būdami fiziškai sveiki, tampame stipresni ir geriau susidorojame su stresu. Palyginti su neaktyviais žmonėmis, besimankštinantieji dvigubai rečiau patiria širdies smūgį (Powell ir kiti, 1987). Mankšta raumenims sukelia „blogųjų riebalų“ alkį – jei raumenys jų nesuvartotų, šie riebalai užkimštų kraujagysles. Vieno tyrimo, kurio metu beveik 20 metų buvo stebimi suaugę suomiai dvyniai. Tokia tiriamųjų grupė buvo pasirinkta tam, kad lyginant fizinio aktyvumo poveikį sveikatai kiti veiksniai būtų vienodi. Rezultatai parodė, kasdieninė mankšta mirties riziką sumažino 43% (Kujala ir kiti, 1998).

P.S. Prie fizinio aktyvumo

  • Kvėpavimas – svarbu teisingai, ramiai ir ritmiškai kvėpuoti. Galime valdyti savo kvėpavimą, todėl keisdami savo kvėpavimą, keičiame savo emocinę būseną. Tokiu būdu kvėpavimas tampa tiltu tarp kūno, dvasios ir sielos proto (Полтавцев, 1991).
  • Vandens terapija. Vandens terapija egzistuoja kaip atskiras būdas stresui mažinti, tačiau su fiziniu aktyvumu yra susiję pasiplaukiojimai ežere, jūroje ar baseine. Mes judame vandeny, o tai jau mažina stresą, ir pats vanduo, kaip atskiras aspektas, yra raminantis. Be to, sportuojantys geria daug vandens, o kai kurie mokslininkai teigia, kad gurkšnis šalto vandens „užšaldo“ emocijas (Oberbeil, 2003; Tepperwein, 2007).
  • Gyvūnai. Tyrimais įrodyta, kad gyvūnai taip pat mažina stresą (Allen, 2003). Jų poveikis neprilygsta medikamentų ar sporto poveikiui, tačiau jeigu eidami pasivaikščioti ar pabėgioti, o kartu pasiimame šunį, sustipriname fizinio aktyvumo, kaip streso mažinimo būdą, efektą.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

ChronometrasChronometras

00: 00: 00: 00

Sustabdytas